Aplinkai nedraugiškas “Apsipirkimo pėdsakas”: 10 būdų, kaip jį palikti nežymų
Maisto prekių parduotuvės – mažesnės ir įsikūrusios didžiuosiuose prekybos centruose, yra mūsų kasdienybė, maisto resursų šaltinis, vaizdžiai kalbant – išgyvenimo būtinybė. Pritrūko pieno – į parduotuvę. Nėra namuose sviesto – į parduotuvę! Labai patogu, bet, deja, labai netvaru.
Jeigu važiuojate į parduotuvę automobiliu, naudojate energiją ir išmetamosiomis dujomis teršiate aplinką. Kuo dažniau važiuojate, tuo labiau. Jeigu prekes susidedate kaskart į naujus plastiko maišelius, didiname plastiko atliekų kiekius. Jeigu perkate impulsyviai, dažnai prisiperkate visko per daug ir gal net to, ko namuose dar yra. Galimai prisidedate prie maisto švaistymo.
Kiekvieną kartą, kai einame apsipirkti, paliekate vadinamąjį “Apsipirkimo pėdsaką”. Tvaresnio, t. y. aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo šalininkai ragina stengtis palikti jį kuo nežymesnį.
Pirmas ir svarbiausias patarimas – planuokite. Kada ir kaip dažnai apsipirkinėsite, ką pirksite, kiek pirksite, kur susidėsite produktus, ką gaminsite iš parsineštų produktų ir t. t. Taip, reikės labiau susikaupti, pareikalauti iš savęs kantrybės ir organizuotumo, numatyti “kelis ėjimus” į priekį. Spontaniškumas tam tikra prasme taps prabanga, bet jeigu tikrai norite pokyčių – teks su tuo susitaikyti.
Planas. Apsipirkti rimčiau, bet tik kartą per savaitę, yra vienas būdų, padedančių taupyti ir pinigus, ir energiją, ir laiką, o tuo pat metu mažinti taršą – oro ir atliekų ir pan. Susiplanuokite apsipirkimo dieną ir pirkinių sąrašą. Būtų puiku, jeigu pirkinių sąrašą išsisaugotumėte telefono užrašinėje – taip nedidintumėte popieriaus atliekų, nes lapeliai su sąrašais paprastai keliauja į šiukšlinę.
Prieš planuodami pirkinių sąrašą, suplanuokite ir savaitės valgiaraštį. Juk jeigu nusipirksite egzotišką padažą vienam patiekalui, jo likutis liks šaldytuve ir ges. Tad suplanuokite bent kelis patiekalus, kuriems to padažo reikia.
Be automobilio. Geriausia, jeigu apsipirkti eitumėte pėsčiomis arba važiuotumėte viešuoju transportu. Jeigu suplanuotų pirkinių daug ir be automobilio bus keblu, pakalbinkite kaimynus – gal ir jiems reikia į parduotuvę. Vienu šūviu – du zuikiai. O gal net trys.
Daugkartinis pirkinių maišas. Yra paskaičiuota, kad nusipirkus daugkartinį pirkinių krepšį ir naudojant jį kiekvieno apsipirkimo metu (kai apsiperkama 3 kartus per savaitę), per metus galima sutaupyti apie 150 vienkartinių maišų!
Esate užmaršuolis – daugkartinį krepšį dažnai pamirštate? Vienas efektyviausių būdų gydyti užmaršumą – tai pamoka visam gyvenimui. Net jeigu pamiršote daugkartinį krepšį, prie kasų neimkite vienkartinio: visas prekes neškitės rankose. Ši patirtis bus tokia siaubinga, jog kitą kartą darysite viską, kad daugkartinio krepšio neužmirštumėte.
Kita išeitis pamiršus krepšį, pasidomėti, gal prekybos centras turi tuščių kartoninių dėžių, likusių išpakavus produktus. Paprastai tokios dėžės yra sudėtos specialiuose konteineriuose.
Tvarūs maišeliai ir kita tara ne tik biriems produktams. Medvilnės, drobės ar kitų lengvų audinių maišelių nesudėtinga pasisiūti patiems, bet galima ir nusipirkti (būna ir prekybos centruose). Duonos gaminius, sausainius taip pat rinkitės be pakuotės – labai jauku šiuos gaminius įsidėti į medvilninį maišelį.
Kitus sveriamus produktus – sėklas, kruopas ir pan. galite pilti į savo daugkartinę tarą, pavyzdžiui, užsukamus stiklainius. Patariamas: telefone išsisaugokite taros svorį.
Jeigu pamiršote maišelį vaisiams, vienkartinio neimkite – į pirkinių krepšį susidėkite palaidus.
O jeigu visgi neatsispyrėte plastikiniam maišeliui, naudokite jį, kol visai “nusibaigs”. Išplaukite ir vėl naudokite.
Be pakuočių. Atsisakykite produktų, kurie supakuoti perteklinėse pakuotėse, pavyzdžiui, sausainiai, kurių kiekvienas supakuotas į mažą plastikinį maišelį, o visi jie dar sudėti į dėžutę.
Jeigu tam tikros prekių kategorijos produktų nėra nesupakuotų, rinkitės gamintoją, kuris pasirinko perdirbamą pakuotę. Puiku, jeigu tai stiklas, metalas ar popierius. Plastikui visais atvejais pasakykite griežtą “Ne”. Turėkite omenyje, kad plastikas niekada nėra iš tikrųjų perdirbamas, o tik „perdirbamas“ į mažesnę formą, kol galiausiai patenka į sąvartyną.
stenkitės atsisakyti prekių pakuotėse. ar bent jau tų, kurios yra perteklinėse pakuotėse – dėžutė, o dėžutėje sausainiai kiekvienas atskirame plastiko maišelyje.
Kvito nereikia. Vis dažniau kasininkės klausia, ar reikia kvito. Kai kuriose savitarnos kasose taip pat galima pasirinkti, reikia kvito ar ne. Pagalvokite, ar tikrai jo reikia? Kvitams spausdinti sunaudojama daug popieriaus, kuris po apsipirkimo dažniausiai keliauja į šiukšliadėžę. Paskaičiuota, kad atsisakinėjant kvitų per metus galima sutaupyti 6 tonas popieriaus…
Kiti svarbūs dalykai. Pasidomėkite, ar jūsų mėgstamas prekybos centras turi saulės jėgainę ant stogo, ar bendradarbiauja su organizacijomis, priimančiomis negražius vaisius ir daržoves, kitus neparduotus produktus, ar prekybos salėse šviečia led lemputės ir pan. Kai galite rinktis, rinkitės, kas tvariau.
